Kontaktai
2015.07.28 senas-vaizdas

Užupyje pradėtos gaivinti Vilnios krantinės

Apie Užupio krantines rašo www.lrytas.lt

Daugelį metų Užupyje stovėjo apleista ir nesaugi buvusi „Vilijos“ siuvykla. Krantinė šalia – taip pat apleista ir sunkiai prieinama. Tačiau vaizdas netrukus turėtų pradėti keistis. Privatus verslas, savivaldybė ir vietos bendruomenė ėmėsi pirmojo krantinės tvarkymo projekto Užupyje.

Surinko idėjas

Visai prieš pat praėjusius Naujuosius metus Lietuvos architektų rūmuose, įvyko projekto „Mano Vilnelė“ uždarymo renginys. Lietuvos kultūros tarybos finansuojamas projektas, vykdytas architektūros srities Menų inkubatoriaus ir „Užupio meno inkubatoriaus“ kvietė vilniečius pasidalyti idėjomis kaip būtų galima sutvarkyti primirštą Vilnios upės pakrantę.

Jaunieji architektūros srities menų inkubatoriaus rezidentai Vilnios upės pakrantėje įkurdino interaktyvias sūpynes, vaikų žaidimų aikštelę, darbo zoną ir vietą piknikams. Atsižvelgdami į Užupio bendruomenės ir vilniečių pageidavimus teritorijos atkarpą nuo Bernardinų sodo iki buvusios „Skaiteks“ gamyklos architektai pavertė nauju kultūros, laisvalaikio ir sporto centru.

Viena projekto įgyvendintojų ir Užupio bendruomenės atstovė Solveiga Gutautė sako, kad projekto tikslas buvo surinkti informaciją iš gyventojų. „Tam, kad idėja nebūtų nuleista iš viršaus – valdžios. Manau, kad turi būti patenkinti tų žmonių, kurie čia gyvena poreikiai. Pati esu užupietė, tad jaučiu, kad visos projekto metu surinktos idėjos sklando ore. Tačiau, kas iš to – pasikalbame, o niekas toliau nevyksta. Laukti, kol kažkas kitas už tave nuspręs – nėra pilietiška. Tad toks projektas buvo pirmas žingsnis. Žinoma, norėtųsi visas idėjas kuo greičiau įgyvendinti ir greičiau atgaivinti Vilnios pakrantes“, – viliasi S.Gutautė.

Pirmasis „ledlaužis“

Galima sakyti, kad Vilnios pakrančių tvarkymo „ledai“ pajudėjo. Daugelį metų Užupyje stovėjusios apleistos ir nesaugios buvusios „Vilijos“ siuvyklos ir sunkiai prieinamos krantinės vaizdas netrukus turėtų pradėti keistis. Privatus verslas, savivaldybė ir vietos bendruomenė ėmėsi pirmojo krantinės tvarkymo projekto Užupyje.

UAB „MG Valda“ komunikacijos vadovas Simonas Lyvas pasakoja, kad jo atstovaujamai įmonei nusprendus vietoj buvusios „Vilijos“ siuvyklos pastatyti mažaaukščių namų gyvenvietę, priimtas sprendimas papildomai investuoti ir į Vilnios krantinę. Šis projektas tapo pirmuoju „ledlaužiu“ Vilnios pakrančių tvarkymo istorijoje. „Savo iniciatyva prisidedame prie Vilnios krantinės, esančios šalia mūsų vystomo projekto „Užupio krantinės“, tvarkymo. Išsikėlėme tikslą kartu su Vilniaus miesto savivaldybe sutvarkyti krantinę, kad ja galėtų naudotis naujieji ir senieji Užupio gyventojai. Nauda mums – būti pirmiesiems, kurie pradės Vilnios atgaivinimą ir tapti pavyzdžiu tolimesniems Vilnios krantinės tvarkymo darbams“,– pasakoja S.Lyvas.

Anot jo, šiuo metu su Vilniaus miesto savivaldybe yra suderinti projektiniai krantinės sprendiniai, kuriais remiantis atstatyti istoriškai toje vietoje buvę Vilnelės krantinės aukščiai. „Šie sprendiniai taip pat suderinti su Užupio bendruomene, kuri aktyviai dalyvauja svarstymuose. Tai bus pirmasis tokio masto Vilnios krantinės tvarkymo projektas Užupyje, tad norisi skirti visas pastangas siekiant lūkesčius atitinkančio rezultato. Žadame bendradarbiauti ir toliau“, – teigia „MG Valda“ atstovas.

Bendruomenė rūpinasi aplinka

Užupio bendruomenės administratorė, Užupio Respublikos kanclerė Rėda Brandišauskienė sako, kad bendruomenė iš tiesų skiria nemažai energijos spendžiant įvairius su Užupiu susijusius klausimus. Ypač daug dėmesio skiriama aplinkos, viešų erdvių (kokia yra planuojama tvarkyti krantinė. – Aut.) tvarkymo klausimams.

Pasak R. Brandišauskienės, pirmieji „MG Valdos“ praėjusių metų pabaigoje pristatyti pakrantės sklypo tvarkymo eskiziniai sprendiniai nuvylė susirinkusius užupiečius ir pristatymo pabaigoje su „MG Valda: atstovais buvo sutarta toliau bendrauti ir derinti pakrantės sklypo, esančio ties Polocko g. 17, tvarkymo planus.

„MG Valda“ atstovams pranešus, kad yra parengta nauja vizualizacija, šių metų balandį įvyko antrasis pristatymui skirtas renginys. Naują krantinės sutvarkymo versiją parengė kraštovaizdžio specialistė Ramunė Sanderson iš UAB „Terra Firma LT“.

Anot bendruomenės atstovės R.Brandišauskienės, naujai parengta vizualizacija daugeliu aspektų buvo gera, ją rengiant buvo pasistengta atsižvelgti beveik į visas bendruomenės teiktas pastabas. Nors bendruomenės atstovai turėjo klausimų ir pastabų, tačiau pristatymas buvo įvertintas plojimais.

Tiesa, dėl kai kurių planuojamų statybų aspektų gyventojams vis dar neramu. „Esame pateikę prašymą supažindinti mus su techninio projekto juodraščiu iki pateikiant jį institucijų tvirtinimui. Viliamės, kad „MG valda“ pavyks suvaldyti visas susijusias rizikas. Taip pat viliamės, kad Vilniaus miesto savivaldybei krantinės sklype iš tiesų pavyks įgyvendinti tai, kas buvo pristatyta Užupio bendruomenei, kad nekils nesklandumų vykdant darbus. Pavyzdžiui, labai nesinorėtų, jog tvirtinant pakrantę rangovai išjudintų upės vagoje ar šalia jos esančius riedulius, kitaip netinkamai paveiktų upės vagą“, – dalijosi mintimis R.Brandišauskienė.

Ji pasakojo, kad Užupyje nuo seno įprasta, kai Vilnios šlaitus prižiūri, jais įvairiais būdais rūpinasi greta esančių pastatų gyventojai – istorinės posesijos dažniausiai siekdavo upę. „Pasivaikščiojus palei Vilnią ir dabar galima matyti, kaip nuo seno išradingai žmonės gynėsi nuo kalnų upei prilygstančios Vilnios veržlumo, sezoniškumo, kaip gyveno prie upės ir su upe. Net ir esamas chaosas, neprižiūrėtos erdvės įkvepia kūrybiškumui, gyvybei. Būtų nuostabu, jei naujai sutvarkyti šlaitai ties Polocko g. 17, o ateityje turbūt ir kitose vietose, gražiai papildytų ir išbaigtų esamą aplinką, o ne išsiskirtų, nepagrįstai dominuotų. Suprantama, kad architektas, koncentruodamasis į savo kūrinį, nenori ir jam gal net sunku savo kūrinį nukelti į antrą planą, bet, mūsų manymu, šioje situacijoje tai būtų tikrai profesionalu. Būtų rodoma derama pagarba ilgą istoriją turinčiai aplinkai. Ramunei Sanderson iš UAB „Terra Firma LT“ (antrosios pristatytos vizualizacijos autorei. – Aut.) pavyko daug kartų geriau, kuo, bent jau šiame etape, iš tiesų galime pasidžiaugti“, – sakė R.Brandišauskienė.

Vilnia bus prieinama vilniečiams

„MG Valda“ atstovas Simonas Lyvas tik paruošiamasis. „Techninis projektas, kuris ruošiamas pagal su Vilniaus miesto savivaldybe ir Užupio bendruomene, suderintais projektiniais sprendiniais artimiausiu metu bus baigtas. Su techniniu Vilnios krantinės projektu galės susipažinti visi norintys.

Grėsmių ir rizikų dėl tvarkomos upės krantinės neiškils, nes neplanuojami jokie darbai, kurie galėtų paveikti upės vagą ir pačią krantinę. Papildomai atlikti tyrimai ir skaičiavimai dėl planuojamų Vilnios krantinės darbų. Projektas bus įgyvendintas toks, koks suderintas su Vilniaus miesto savivaldybe ir Užupio bendruomene“, – patikino S.Lyvas.

Jis taip pat akcentavo, kad stengiantis atkurti kuo natūralesnę aplinką specialiai krantinės projektui buvo parinkti medžiai, krūmai ir gėlės, kurie yra paplitę Vilnios krantinės prieigose. Projekte numatyta ir rekonstruoti pėsčiųjų tiltą, kuris sujungs Paupio ir Užupio rajonus. Krantinėje planuojama įrengti takus, suoliukus ir poilsio vietas, vaikų žaidimo aikšteles. „Norint užtikrinti nevaržomą patekimą, krantinėje bus įrengtas pandusas. Visi norintys – dviratininkai, tėveliai su vežimėliais, žmonės su negalia – galės laisvai judėti krantinėje ir patekti į Paupio rajoną. Pagaliau Užupio gyventojai iš tiesų galės nevaržomai leisti laisvalaikį prie tekančios upės“,– teigia komunikacijos vadovas.

Vilnios krantinės projektinių sprendinių autorė „Terra firma LT“ direktorė Ramunė Sanderson pridūrė, kad projektuojant Vilnios šlaitą šalia „MG Valda“ vystomos teritorijos Polocko gatvėje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas pėsčiųjų jungtims tarp šiuo metu tvarkomos „Skaiteks“ teritorijos ir Užupio. Taip pat ir visapusiško viešų erdvių bei jungčių integravimo į bendramiestinę urbanistinę situaciją. „Viršutinėje teritorijos terasoje atsiras unikali apžvalgos aikštelė su pietinio Vilniaus panorama ir miesto siluetu su aštuonių bažnyčių bokštais, o apatinėje šlaito terasoje – patogios prieigos prie pat Vilnios upės. Ruošiant želdinių sprendinius, svarbiausia buvo neprarasti Vilnios charakterio, paryškinti istorinius bruožus bei išnaudoti visas galimybes biologinei įvairovei formuoti, tuo pačiu gerinti žmogaus gyvenamąją aplinką“,– pasakoja kraštovaizdžio architektūros paslaugas siūlančios įmonės vadovė.

Planų ateičiai daug

Apskritai kalbant apie Vilnios pakrančių tvarkymą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Miesto estetikos skyriaus vedėja Vaiva Deveikienė atskleidė planų esant nemažų.

„Pirmiausia ten, kur vystomas „Architektūros parkas“ ir stovi gamyklų virtinės. Visa šita teritorija bus tvarkoma savivaldybės kartu su verslininkais įsigijusiais šį nekilnojamąjį turtą ir prikeliama naujam gyvenimui. Mūsų bendras tikslas – teritoriją atgaivinti pasitelkus gerąsias patirtis, inovacijas ir architektūrinius sprendimus. Todėl teritorija ir buvo pavadinta „Architektūros parku“. Savivaldybė yra įsipareigojusi dėl infrastruktūros, gerbūvio, viešųjų erdvių tvarkymo klausimų. Norėčiau akcentuoti, kad iš miesto kraštovaizdžio pusės savivaldybės, verslo ir bendruomenės bendradarbiavimas – sveikintinas kelias“,– mano V.Deveikienė.

Anot jos, tiek kvartalų, kurie yra privačiose rankose, tiek Vilnios pakrančių viešosios erdvės buvo planuojamos pakankamai vieningai. Sprendimai sieti tarpusavyje. Drauge dirbo architektų ir kraštovaizdžio architektų grupės.

Buvo rengtos ir kūrybinės dirbtuvės. Po to buvo svarstomi pasiūlymai ir pereita prie pirminių projektų. Vilnios pusei, kur driekiasi Aukštaičių gatvė, jau rengiamas techninis projektas. Ir pridūrė, kad iniciatyva tvarkyti Vilnios pakrantę Užupio pusėje kilo iš Vilniaus miesto savivaldybės Plėtros departamento. „Turime iniciatyvių žmonių, kurie mato kitų savivaldybių, užsienio šalių patirtį. Galų gale, gi mes turime žiūrėti holistiškai. Verslininkai suinteresuoti aplinkos tvarkymu savo sklypo ribose. Tad mūsų uždavinys – matyti bendresnį vaizdą, kaimyninius sklypus, tarpusavio ryšius. Pasirūpinti tomis erdvėmis, kurias liaudis, pasitaiko, pavadina „niekieno“. Tai gi – visų žemė, kuria naudojasi daugelis. Štai šioje vietoje ir buvo didžiausia savivaldybės iniciatyva. Koordinavimo ir derinimo procesas nėra naujas, per šešerius ar septynerius metus pasikeitė net kai kurie privatūs investuotojai. Žinoma, ir biurokratinė pusė išlieka, tokios yra taisyklės ir viskas turi atitikti tam tikrus terminus ir reikalavimus. Pokyčių nepavyksta pasiekti per vieną naktį, bet jų tikrai bus“, – pažada V.Deveikienė.

Miesto estetikos skyriaus vedėja dar atskleidė, kad ateityje numatoma tvarkyti tarp Paupio ir Subačiaus gatvių įsikūrusius vadinamuosius Misionierių sodus. „Dar prieš ketverius metus parengti projektiniai pasiūlymai, įvykęs konkursas ir išrinkti geriausi, dabar ruošiamasi techniniam projektui. Visas šlaitas nuo Misionierių bažnyčios iki apačios planuojamas sutvarkyti kaip miesto parkas. Jis turėtų tapti atsvara Bernardinų sodams. Po jų sėkmės įsitikinome, kad tokios erdvės žmonėms reikalingos“, – sako V.Deveikienė.