Kontaktai
2017.06.06 2

„Art Vilnius“ vadovė D.Stomienė: meno ir nekilnojamojo turto sinergija yra įmanoma

„Vakarų Europoje meną galima išvysti kiekviename žingsnyje: tiek miesto erdvėse, tiek gyvenamųjų patalpų bendrose zonose ar biuruose. Tai nerašyta taisyklė, tai – išsilavinimo kultūra“, – teigia tarptautinės šiuolaikinio meno mugės „Art Vilnius“ vadovė Diana Stomienė. Pasak jos, ši tendencija aktyviai skverbiasi ir į Lietuvą: pavyzdžiui, nekilnojamojo turto (NT) rinka vis dažniau įvairių projektų įgyvendinimui pasitelkia kūrėjus.

„Verslas į nekilnojamąjį turtą integruoja šiuolaikinį meną: multimediją, kuri vienija tekstą, vaizdus, animaciją, garsus, grafiką bei kitą kompiuterinę informaciją. Lietuvoje ši tendencija taip pat jaučiasi: klientai, dizaineriai ar architektai jau rečiau renkasi garsių kūrinių reprodukcijas, o NT projektuose vis didesnis dėmesys skiriamas originaliems meno sprendimams“, – sako D. Stomienė.

Pasak nekilnojamojo turto vystymo ir plėtros bendrovės „MG Valda“ direktorės Sigitos Survilaitės-Mekionienės, šiandieninis pirkėjas perka ne tik gyvenamą plotą, bet ir aplinką, ilgalaikį sprendimą, kuris formuos jų kasdienį gyvenimą.

„Jausdami augantį būsimų gyventojų poreikį daug investuojame į aplinkos, kurioje gera gyventi sukūrimą: rūpinamės žaliosiomis erdvėmis, statome žaidimų aikšteles, o meno integravimas aplinkoje padeda kurti dar jaukesnę atmosferą bei pridėtinę vertę patiems gyventojams“, – sako vadovė.

Anot S. Survilaitės – Mekionienės, specialių meno instaliacijų  galima rasti praktiškai kiekviename bendrovės projekte.

„Šalia „Antakalnio terasų“ gyvenvietės atidarėme daugiafunkcinių meno kūrinių parką, kuriam skulptūras-suoliukus sukūrė 6 žinomi skulptoriai, laiptinėse surengta fotografo Karolio Janulio paroda. Tuo metu Užupyje subursime 13 menininkų komandą, kuri mūsų statomų „Užupio krantinių“ namų laiptines pavers galerija. Be jokios abejonės – menas užima ypatingą vietą mūsų projektuose, mes palaikome kūrėjus, jų darbus integruojame į bendrąsias erdves ir tikime, kad tai yra viena iš priemonių siekiant plėsti gyventojų ir net visos visuomenės akiratį“, – teigia kompanijos vadovė.

Lietuvoje jau yra sėkmingų pavyzdžių

Pasak D. Stomienės, lietuvių menininkai labai palankiai žiūri į projektus, kuriuos remia verslas.

„Mes turime aukščiausio lygio menininkus, kurie gali pateikti NT projektams naujų, originalių idėjų, pritraukiančių tiek matomumą, tiek kuriančių vertę. Todėl nemažai kūrinių iš meno mugės „ArtVilnius“ tai pat iškeliauja į naujai statomus NT objektus. Įdomus pavyzdys yra plėtojama „Užupio krantinių“ gyvenvietė, kurioje žinomi menininkai, laiptines pavers unikaliomis meno galerijomis. Manau, kiekvieną įkvėptų darbo ar namų aplinka, kurią supa meno kūriniai“, – sako „Art Vilnius“ vadovė.

„Užupio krantinių“ gyvenvietės laiptines 13 žinomų menininkų pavers unikaliomis meno galerijomis. Jose puikuosis Eglės Ridikaitės, Kristinos Norvilaitės, Vaidos Keleras, Kunigundos Dineikaitės, Tomo Martišauskio, Nerijaus Baublio, Sonatos Vasyliūtės Čepukėnienės, Mariaus Skudžinsko, Mingailės Mikelėnaitės, Vitos ir Gedimino Kalinauskų, Justės Kildišytės bei Monikos Gedrimaitės darbai.

D.Stomienė taip pat teigia, kad pirmojo meno viešbučio „Artagonist“ koncepcija pasiteisino tiek menininkams, tiek verslui. Šešiolikai menininkų buvo sukurta galimybė savo darbus pristatyti naujame kontekste – nuo tekstilės, tapybos, sienų grafikos darbų iki skulptūrinių instaliacijų buvo įkurdinti skirtinguose viešbučio kambariuose. Viešbučiui ši partnerystė sukūrė pridėtinę vertę ir išskirtinumą, kuris yra įdomus klientui, o menininkams – galimybę dar platesnes auditorijas pasiekti kitokiu būdu.

„Kalbant apie geriausius pasaulinius meno ir NT sinergijos pavyzdžius negalima išskirti vieno, bet tai, kad viešose erdvėse atsiranda tokių menininkų, kaip Jeffas Koonsas, Yayoi Kusama ir daugelio kitų kūriniai, parodo, koks svarbus yra menas ir jo nešama žinutė“, – teigia D. Stomienė.